Ar galėtumėte papasakoti, kodėl buvo įkurtas Amžinojo pavasario institutas ir koks jo pagrindinis tikslas?
Amžinojo Pavasario institutas, kaip žinote, buvo įkurtas pandemijos metu. Aš mąsčiau, jog taip, turiu savo asociaciją (IWKA), veikiame 18-oje šalių, turime daug skirtingų mokyklų visame pasaulyje, bet kartais žmonės iš kitų asociacijų nenori pakeisti savo organizacijos, nors ir domisi galimybe mokytis iš manęs, tačiau nebūtinai nori atsisakyti savo identiteto ir vėl tapti mokiniu.
Taigi, klausiau savęs, kaip galėčiau pasiekti kiekvieną tokį asmenį?
Aš juk ne veltui pragyvenau 16 m. Kinijoje, apkeliavau pasaulį ir atlikau tiek daug tyrimų. Noriu pasiekti visus. Taigi nusprendžiau atidaryti institutą Europoje, neutralioje teritorijoje, kur kiekviena asociacija ar kiekvienas Sifu, kiekvienas instruktorius galėtų atvykti ir mokytis tarsi universitetiniame lygmenyje perimti kinų kovos menus neatsisakydamas savo logotipo, savo tapatybės. Tiesiog galėtų mokytis.
Jei po mano mokymų toks asmuo norėtų tapti mano asociacijos IWKA, Kung Fu mokyklos, nariu, žinoma jį priimčiau, bet kita vertus toks mokymo būdas yra žymiai geresnis dalintis mano žiniomis ir augti. Ir rezultatai kalba patys už save.
Turiu omenyje, jog per paskutinius ketverius metus, institutą aplankė žmonės iš maždaug 50-ies skirtingų asociacijų, įvairūs Sifu pradėjo mokintis pas mane. Kaip matote, šiemet kiekvieną savaitgalį dalyvauju seminaruose visame pasaulyje, buvau pakviestas aplankyti daugybę skirtingų asociacijų, nes, žinoma, visus nustebina tai, kuo dalinuosi. Visi nustemba dėl to, ką patiria ir nori tęsti mokymus.
Visa tai tarsi didžiulis bumas ir tik įrodo, jog priėmiau teisingą sprendimą.
Jei jau prakalbome apie grįžtamąjį ryšį, kodėl kai kurie kitų Wing Chun mokyklų ar linijų atstovai teigia, jog mūsų Wing Chun nėra originalus, o labiau yra skirtingų stilių mišinys?
Manau, kad taip yra dėl to, jog esu Kung fu entuziastas ir studijavau skirtingas kung fu sistemas. Pavyzdžiui, Wing Chun ir Weng Chun. Studijuodamas Wing Chun sistemą su draugų pagalba taip pat gilinausi ir į Weng Chun sistemą.
Taip pat yra ir su Wing Chun: meistro lygį Lo šeimos Wing Chun man suteikė Sifu Cheung Kwong , taip pat praktikavausi Tang Yik Wing Chun, esu vienas pirmųjų, kuris baigė visą Tang Yik sistemos mokymo programą su Sifu Sunny So.
Ir dėl to žmonės pagalvoja „kaip tai įmanoma, jis praktikuoja tiek daug dalykų”, bet jie pamiršta, kad jau nuo 16 metų pilnu tempu gilinuosi į kinų kovos menus. O kai persikrausčiau į Hong Kongą nieko kito per dienas neveikiau kaip tik praktikavau kung fu. Tačiau, žmonės natūraliai įžvelgia, jog viskas yra vienas didelis kratinys.
Tačiau pažvelgę į Instituto veiklą suprastume, kaip viskas yra atskirta. Kaip patys žinote, mes turime Tai Chi, turime Weng Chun, už kurį atsakingu paskyriau Sifu Yuri Morelli. Taip pat turime Wing Chun, 1700 – 1800 programas, taip pat turime Wu Taijiquan. Ir visa tai yra aiškiai atribota. Jei mokiname Emei Er Zhuang mokiname Emei ir viskas. Nieko nesumaišome.
Tačiau, deja, žmonės galvoja kitaip. Kai kurie iš Baltijos šalių, taip pat girdėjau gandų ir iš Vengrijos ir kitų šalių, kaltina mane, kad neva ‘tas SiFu Sergio P. Iadarola jis maišo skirtingus stilius’. Bet jie net nenutuokia.
Pvz., aš buvau asmeninis Leung Ting mokinys keletą metų 90-aisiais ir 2000-aisiais. Ir kai tapau asmeniniu mokiniu, aš jau buvau baigęs Leung Ting sistemos mokymo programą pas kelis Europos instruktorius. Vienas jų buvo mano gerbiamas mokytojas Sifu Slavko Truntic, kuris buvo Leung Ting sistemos meistras, o kitas, žinoma, mano Sipak Alan Fong, iš kurio vėliau išmokau ginklų programą.
Kai pradėjau mokintis pas Leung Ting, jau buvau išmokęs beginklę sistemos dalį ir 75 privačios pamokos, kurias ėmiau, buvo skirtos pasikartoti ir pereiti per visą sistemą. Vėliau per visus šiuos metus išmokęs Weng Chun, išmokęs Wu Taiji ir kitų dalykų sužinojau, iš kur Leung Ting perėmė tam tikrus elementus. Tai tampa akivaizdu, jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į Leung Ting Look Dim Boon Kwan. Jei palygintume Yip Man sūnaus Yip Ching ir Tang Yik Look Dim Boon Kwan, jie naudoja Wing Chun ir Weng Chun mechaniką trumpam lazdos sugriebimui ir jėgai gauti. Tai labai charakteringa Wing Chun ir Weng Chun.
Jei pažvelgtume į Leung Ting lazdos techniką, bet kuris ginkluoto Kinų kovos meno ekspertas pasakytų ‘ei, čia Wong Kiu .Kai jis daro platų šlavimo mostą, jis naudoja platų sugriebimą, o kai jis dengiasi, pusinę užtvarą. Tai ne Wing Chun, tai ir Wong Kiu aš turiu visus įrodymus, kuriuos surinkau per visus šiuos metus
Taigi, dėl Leung Ting Wing Chun sistemos galiu pasakyti, kad esu dėkingas jam už šią sistemą, už jo mokymą, tačiau mes turime būti sąžiningi, jog tai yra jo interpretacija, kas yra Wing Chun. Tai yra mišinys to, ką jis išmoko iš Yip Man, ką Yip Man išmoko iš „Dai Dak Lan“ klano, Weng Chun praktikuotojų, taip pat truputis Hong Kun ir net truputis Wu Taiji.
Bet gal vieną dieną apie tai sukursiu video ir pateiksiu visus įrodymus, bet to nedarysiu, kol Leung Ting yra gyvas, nes esu dėkingas už jo mokymą. Daugelį metų puikiai leidau laiką su juo, todėl kol kas to nedarysiu.
Bet kai žmonės sako: „O, mes praktikuojame gryną Yip Man Wing Chun, nes praktikuojame Leng Ting sistemą“, ir tuo pačiu jie teigia, jog aš maišau stilius, o jų stilius yra grynas, tuomet ne, galbūt yra netgi atvirkščiai.
Su tokia savo plačia patirtimi galbūt galėtumėte mums palyginti, kuo skiriasi mūsų mokymo metodika nuo kitų Wing Chun mokyklų?
Jei paskaitytumėte mano knygą, Wing Chun Istorija ir šeši pagrindiniai elementai, viską rastumėte ten. Yra tik viena dėlionės dalis, kurios dar neįdėjau – t. y. mano mokytojas, iš kurio išmokau apie jungiamąją grandį, sakykime, mano nuomone, esančią arčiausiai ištakų. Ateityje galbūt atskleisiu daugiau, įtrauksiu ką nors į savo knygą, įkelsiu ką nors į „YouTube“, bet iki šiol to nedariau, nes supratau, kad per daugelį metų daugelis žmonių, palikusių mūsų asociaciją, visada ieško mano mokytojų. Taigi, užuot ieškoję savo kelio, jie žiūri: „O, ką padarė SiFu Sergio P. Iadarola?“ Ir visada atsiduria pas mano mokytojus. Taigi pasakiau: gerai, šį kartą darau kitaip.
Bet kuriuo atveju, man tai labai tyra jungtis į sistemos ištakas be didelių priemaišų ir pan. Tuo tikiu ir taip manydamas pavadinau Amžinojo pavasario instituto mokymo programą 1700-ųjų ir 1800-ųjų mokymo programa: 1700-ųjų dėl 1790 m. laikotarpio, kada Fujiano Baltosios gervės stilius buvo sumaišytas ir taip buvo sukurta senoji vientisa Siu Lin Tao forma, tapusi pamatu, pagal kurį grupė meistrų vėliau sukūrė Siu Nim Tao, Cham Kiu ir Biu Tze. 1855-aisiais, kai buvo sudengintas King Fa Wui Koon .
Ši sistema už uždarų durų buvo perduodama mokytojų iš kartos į karta, t.y. tėvas perduodavo žinias sūnui. Ilga istorija, tačiau man pasisekė ir turėjau galimybę į ją įsigilinti. Sakykime, tai yra platesnis Yun Kai San sistemos menas, kuri pati iš savęs yra labai gera Wing Chun sistema. Yun Kai San sistema iš tiesų yra fantastiška.
Taigi, mano tyrinėjimų duomenimis ir įsitikinimu mes mokiname Wing Chun labai grynu pavidalu ir sakyčiau, jog tai ir yra pagrindinis skirtumas. Stengiuosi tai išsaugoti ir mokinti būtent taip. Skirtingai negu, kaip kalbėjome anksčiau, teigia mane kaltinantys asmenys, jog „oh SiFu Sergio P. Iadarola sumaišo savo Wing Chun su Tai Chi”. Ne, nes aš turiu daug vaizdinės medžiagos, kuri įrodo, jog mano mokytojas kalba apie Hei (t.y. Chi kantono dialektu) ir aiškina kaip trečioje ar antroje sekcijoje į delną „įdėti” ketinimą, t.y. Yi, ir Chi. Ir jis labai aiškiai sako, jog tai vidinis kovos menas, ir Wing Chun yra vidinis menas pagal savo ištakas. Suprantu, jog mokantis Yip Mano linijos iš daugelio mokytojų išgirstume, jog tai nėra vidinis menas, jis nieko neturi bendro su vidiniu darbu, tačiau laimei yra vienas žmogus, Chou Shan Tin, regis jis buvo antrasis ar trečiasis mokinys, ne Lok Yu buvo antrasis, Leung Chun buvo pirmasis, taigi Chou Shan Tin buvo trečiasis Yip mano mokinys, kuris sakė, jog Wing Chun yra vidinis kovos menas, jis kalbėjo, jog mes tai vadiname Nim Lik ir jis akivaizdžiai gali pademonstruoti vidinę jėgą. Man pasisekė su tuo.
Taigi, žmonės, kurie nepripažino, jog Wing Chun yra vidinis kovos menas, po to kai sužinojo, jog o taip, iš tiesų yra vienas pirmųjų Yip Man mokinių, kuris taip pat sako, jog Wing Chun yra vidinis kovos menas, grįžo pas mane ir sakė, jog taip, tu teisus, Wing Chun yra vidinis kovos menas. Tačiau vis dar lieka tokių, kuriems Wing Chun yra tiesiog kiniškas boksas, neturintis nieko bendro su vidiniu darbu. Nors iš tiesų kiekvienas kinų kovos menas turėjo vidinę dalį ir išorinę dalį, tai Yin -Yang pusiausvyra ir nevystant Kūno – Proto – Energijos menas liktų paviršutiniškas. Tai apie ką jie kalba?
Ar galėtumėte papasakoti, kaip mokinys galėtų atpažinti, jog iš tiesų dirba su vidine kūno mechanika, o ne remiasi labiau įprasta išorine?
Pirmas žingsnis į vidinius kovos menus yra transformacija iš brutalios raumenų jėgos, Kantono dialektu vadinamos Lik, į rafinuotą jėgą, kurią naudoja kung fu baziniame lygmenyje. Tai yra kada naudojami fascia, sausgyslės, raiščiai ir mažiau naudojama raumenų jėga. Tai būtų pirmas žingsnis. Taip pat svarbi Song, t.y. paleidimo koncepcija. Sakyčiau, jog geriausia yra paliesti, gauti tiesioginę patirtį, nes energija nemeluoja. Matėte per paskutinius ketverius metus, jog mano seminarai atviri, atvyksta skirtingų amžiaus grupių žmonės, ir labai dažnai nutinka taip, jog po seminaro jie lengvai nusilenkia ir sako ‘o, Sifu, atsiprašau, kad abejojau jumis.
Mačiau jūsų video ir visa tai atrodė netikra, ir atvykau čia patirti pats, gal net demaskuoti jus, bet sužinojau, jog yra visai kitaip nei galvojau, niekada to nesitikėjau”. Ir tokie žmonės tampa mano mokiniais. Jie mato mano „Facebook“ paskyroje seminarų nuotraukas nuo 90-ųjų iki 2026 m., vidutiniškai seminaruose visada dalyvaudavo 40 – 50 žmonių, kai kuriuose – 80 -100, o kai kuriuose – 140 žmonių. Bet tai nuolat, nuo 90-ųjų pabaigos, 2000-ųjų pradžios iki 2026 m., šie skaičiai nesikeičia. Ir žmonės stebisi, ar tai tik rinkodara?
Žinoma ne, juk tiek daug skirtingų šalių. Vadinasi, jei visa tai būtų buvę netikra ir netiesa, o mes būtume tokie prasti, kaip daugelis bando sakyti, tada viskas būtų subyrėję kaip kortų namelis. Bet energija nemeluoja, galite paliesti ir pajusti, pasigilinti į istoriją, atlikti savo tyrimus, išbandyti prisilietimu, o tada spręsti, svarbiausia yra jūsų pačių patirtis.
Gal visgi įmanoma išmokti Wing Chun praktikuojantis tik formas?
Ne, žinoma, ne, jums reikia kultivavimo metodo. Mano tyrimais ir istorijos žiniomis, Wing Chun iššūkis yra tas, kad Wing Chun buvo pažangi sistema, sukurta meistrų kolektyvo konkrečiam tikslui – nuversti Čing ir atkurti Ming dinastiją. Tuo tikslu buvo sukurtos specialiosios pajėgos su tikslu žudyti, kad pašalintų tam tikrus Čing pareigūnus. Ši pažangi sistema buvo skirta kuo greičiau įveikti priešininką arba nužudyti. Štai kodėl sistemoje yra dvigubi kardeliai. Kadangi tai pažangi Kung Fu sistema, šiems laikams jai reikia to, ką turime 1700ųjų programos dalyje, kad būtų įgytas reikiamas variklis. Nes žmonės, kurie sukūrė ir naudojo Wing Chun, jau buvo kitų Kung Fu sistemų ekspertai. Taigi jie jau turėjo reikalingą variklį ir arklio galias. Šiais laikais žmonės, praktikuojantys Wing Chun, tiesiog mokosi formų, choreografijos, bet viduje nieko neturi, nėra variklio. Štai kodėl sukūrėme 1800-ųjų programą, kurioje jie mokinasi Siu Nim Tao, Cham Kiu ir Biu Tze ir visų kitų dalykų. ir yra 1700ųjų programa, kuri sutelkta tik į jėgos išvystymą ir Lik transformaciją į Ging, kaip naudoti Yi, ketinimą, kaip naudoti Qi ir galiausiai pasiekti Song, dvasios, lygmenį, tiesa?
Taip, aš tai matau būtent taip.