Pasidalinta iš „Tai Chi en Parques de Madrid“
Ma Yueliang (1901–1998) buvo garsus Taijiquan mokytojas, gydytojas ir vyresnysis Wu Jianquan mokinys. Wu Jianquan buvo Wu stiliaus Tai Chi pradininkas. Po Kinijos kultūrinės revoliucijos Ma Yueliang prisidėjo prie daugelio formų, praktikų ir metodų išsaugojimo bei jų tęstinumo. Kai kurie iš jų buvo laikomi „slaptais“ arba skirtais tik vidinio rato mokiniams.
Toliau pateikiama 1998 m. atlikto interviu ištrauka, publikuota žurnale „Inside Kung Fu“.
—
K: Kuriais metais pradėjote mokytis pas meistrą Wu Jianquan?
A: Kai man buvo 20 metų. Su juo susitikau dar būdamas jaunesnis, tačiau oficialiai pradėjau mokytis pas jį tik sulaukęs 20-ies.
K: Ką labiausiai prisimenate iš Wu mokymo?
A: Jis niekada nekeisdavo formos. Aš mokau originalaus Wu Jianquan stiliaus. Nėra neįprasta, kad aš pats ją šiek tiek pakeičiu, pavyzdžiui, Amerikoje ar Honkonge, nes tai panašu į rašyseną – kiekvienas žmogus turi savitą stilių.
Manau, kad formą galima keisti tik tada, kai esi labai įgudęs. Dešimt metų mokiausi formas jų nekeisdamas – tiksliai taip, kaip mokė Wu. Po dešimties metų atvykau į Šanchajų ir pradėjau padėti meistrui Wu. Tačiau net ir tada jo forma nepasikeitė.
K: Kadangi jūsų kūnas šiek tiek skiriasi nuo Wu kūno, ar dėl to jūsų forma nors kiek pasikeitė?
A: Tik nežymiose detalėse.
K: Ar prieš pradėdamas mokytis Taijiquan mokėtės kokio nors kito Gongfu (Kung Fu) stiliaus?
A: Daug kietojo Gongfu ir Tongbeiquan.
K: Daugelis Taijiquan praktikuotojų papildomai praktikuoja kitus Qigong metodus. Ar jūs mokote kitų metodų vidinei jėgai ugdyti?
A: Iš tikrųjų nėra būtinybės praktikuoti specialų Qigong. Taijiquan pats yra Qigong. Mūsų stiliuje nėra atskiros tokios praktikos.
K: Daugelis vakariečių ir kinų abejoja, ar Taijiquan gali būti naudingas savigynai. Ar gali?
A: Pirmasis tikslas yra sveikata. Antrasis – savigyna. Taijiquan neturi jokio ketinimo pirmam pulti kitus.
K: Wu stilius yra populiariausias Honkonge. Ar žinote Wu stiliaus istoriją Honkonge?
A: Žinau, kad pagrindiniai stiliaus principai yra tie patys, tačiau jie lėtą formą atlieka greičiau ir nežino greitosios Taijiquan formos. Greitosios ir lėtosios formų metodai nėra vienodi.
K: Jūs mokėtės netrukus po to, kai Taijiquan tapo viešai mokomas per mokyklą, kurioje kartu mokė Yang Chengfu ir Wu Jianquan. Ką prisimenate apie Yang?
A: Dažnai matydavau Yang Chengfu einantį į Wu namus praktikuoti Tui Shou. Greitoji Yang stiliaus forma buvo prarasta. Yang Chengfu mirė kartu su greitąja forma. Aš pats mačiau, kaip Chengfu praktikavo greitąją formą.
K: Klausiu apie Yang todėl, kad Yang stilius yra populiariausia forma Amerikoje, o vienas iš Yang mokinių – Cheng Man-ch’ing – labai prisidėjo prie Taiji populiarinimo Amerikoje. Ar pažinojote Cheng, kai buvote jaunas?
A: Taip. Jis buvo tradicinės kinų medicinos gydytojas. Taiji jis pradėjo mokyti tik išvykęs į Ameriką. Tai buvo gerai. Jis mokėjo Tui Shou. Po „išlaisvinimo“ jis išvyko į Taivaną, o iš Taivano – į Ameriką.
K: Viena iš priežasčių, kodėl Taiji tapo populiarus Vakaruose, yra ta, kad daugelis žmonių jį laiko dvasiniu keliu.
A: Taijiquan yra susijęs su daoizmu. Taiji kūrėjas buvo daoistas. Čia, Kinijoje, mums leidžiama kalbėti tik apie Taijiquan poveikį sveikatai ir kovos menui. Iki 1914 metų Taiji buvo slapta sistema – jo buvo mokomi tik meistro mokiniai.
K: Kas buvo pirmasis vakarietis, išmokęs Wu stilių?
A: 1914 metais į Pekiną atvyko garsus Vakarų kovotojas. Aš netikėjau kinų kovos menais. Jis susitiko su meistru Wu ir metė jam iššūkį. Tas žmogus buvo lengvai pargriautas ant žemės. Tuomet jis pradėjo mokytis Taijiquan pas meistrą Wu.
Jis galbūt buvo pirmasis vakarietis, praktikavęs Taijiquan. Jo vardas buvo William arba Williams. 1914 metais jis baigė pirmąją Wu klasę. Jis buvo profesionalus imtynininkas. Manau, kad praktikavo apie metus.
Sophia Delza mokėsi pas mane 1940-aisiais. Tikriausiai ji buvo pirmoji vakaruose Taijiquan Amerikoje pradėjusi mokyti vakariečius.
Pastaba: Šiuo metu jis parodė pirmosios Wu mokinių klasės absolventų nuotrauką. Jis joje parodė save, dar paauglį, taip pat vakariečio, vardu William(s), atvaizdą.
K: Ką manote apie Taiji ateitį Vakaruose?
A: Sąlygos yra geros. Perspektyvos geros. Kai kurie mokiniai, atvykę čia, trumpą laiką išmoksta tik formas ir grįžta namo tapti mokytojais. Tačiau gaila, kad labai nedaug žmonių iš tikrųjų pažįsta Taijiquan.
K: Kuo Wu stilius skiriasi nuo kitų Taijiquan stilių?
A: Aš praktikuoju tik Wu stilių, todėl negaliu paaiškinti, kodėl vienas stilius yra geresnis už kitą.
Kinijoje yra penki pagrindiniai Taijiquan stiliai: Yang, Wu, Chen, Wu (Hao) ir Sun. Visi jie turi savitų bruožų, tačiau jų teorinis pagrindas yra tas pats.
K: Kokį patarimą duotumėte pradedantiesiems?
A: Mano penkių žodžių mokinio devizas yra:
Ramybė, lengvumas, lėtumas, sąmoningumas ir atkaklumas.
Šie penki pagrindiniai principai yra tarpusavyje susiję. Mokinys visuomet turi juos turėti omenyje.
K: Jūs mokėte daugelį metų. Jūsų nuomone, kas daro mokinį geru Taijiquan praktikuotoju?
A: Tik tada, kai jis rimtai laikosi šio penkių žodžių principo.
K: Po tokio ilgo praktikos laikotarpio tikriausiai patyrėte daugybę sudėtingų Taijiquan mokymosi etapų. Ar galite apibūdinti kai kuriuos iš jų ir kaip dabar apibūdintumėte savo Taijiquan supratimą?
A: Sunkiai dirbančio mokinio, kuris laikosi griežtų klasikų taisyklių, ir žmogaus, kuris mokosi Taijiquan tik formaliai, rezultatai labai skiriasi.
Pirmąjį galima vadinti tikru praktikuotoju, o antrąjį – netikru praktikuotoju.
Velionis mokytojas Wu Jianquan savo mokiniams patardavo per trejus metus lėtąją Taiji formą atlikti 10 000 kartų.
Taip pat prisimenu, kad senovės Pekine meistras kartais treniruotės metu virš mokinių galvų ištempdavo ilgą virvę, o pats mokytojas stovėdavo šone su liniuote rankoje. Kai mokinio galva pakildavo virš virvės lygio, mokytojas suduodavo jam per galvą liniuote.
Praktikuojant formas keliai visuomet turi būti sulenkti. Jie niekada neturėtų būti visiškai ištiesinami, nebent mokinys yra labai silpnas arba pavargęs. Tokiu atveju jis turėtų padaryti tik trumpą pertrauką.
Manau, kad tam tikrais aspektais Taijiquan esmę galima suprasti tik pasiekus tam tikrą tikrą gebėjimo šiame mene lygį.
K: Ar Wu stiliuje, tam tikrą laiką praktikavus Tui Shou, yra laisvo pritaikymo metodas? Ar Wu stiliuje, be Tui Shou, yra dviejų žmonių formų?
A: Taip. Mes turime laisvo pritaikymo metodą, vadinamą Lan Cai Hua. Dėl daugelio priežasčių žmonės, esantys už vidinio rato ribų, retai jo mokomi.
K: Kaip mokinys galėtų geriau įvertinti Taijiquan mokytojo gebėjimus?
A: Manau, kad naujas mokinys gali įvertinti mokytojo gebėjimus įvairiais būdais. Labai patikimas būdas yra studijuoti klasikų mokymą.
Reikėtų sekti tik tokio mokytojo mokymą, kuris atitinka klasikų principus, ir atmesti tas idėjas, kurios prieštarauja klasikų mokymui.
K: Ar jūs įsivaizduojate Qi cirkuliuojantį konkrečiais kūno kanalais, ar tai vyksta natūraliai po daugelio praktikos metų?
A: Praktikuodamas negaliu įsivaizduoti Qi cirkuliuojančio konkrečiais kanalais. Klasikos sako:
„Protu nukreipk Qi, o Qi nukreipk kūno judėjimą.“
Iš tikrųjų Taijiquan praktikos poveikis apima tris dalykus: Protą, Qi ir kūną, tiek vidiniu, tiek išoriniu lygmeniu, o staigus Proto panaudojimas kinų kalba vadinamas Yi.
Klasikos taip pat teigia:
„Skirk dėmesį Dvasiai, o ne Qi. Per didelis susirūpinimas Qi sukelia sąstingį.“
Pradedančiajam tai gali būti sunku suprasti. Norint lavinti Qi, tinkamiau praktikuoti stovint „kaip stulpas“ – Zhan Zhuang.
Pradedančiajam nerekomenduojama praktikuojant Taiji formą įsivaizduoti Qi cirkuliacijos.
K: Kai pradedate jausti Qi cirkuliaciją kūne, ką darote? Stebite ją? Žaidžiate su ja? Stengiatės apie ją negalvoti?
A: Po trejų metų rimtos praktikos mokinys tam tikru mastu gali pradėti jausti vidinio Qi judėjimą kūne. Tačiau mokinys vis dar yra pradiniame Gongfu etape.
Jis tiesiog turėtų toliau normaliai praktikuoti.
K: Ar, remiantis jūsų patirtimi, įmanoma pastumti žmogų jo neliečiant, naudojant vidinę energiją? Jei taip, kodėl žmonės praktikuoja šį gebėjimą? Kam jis naudojamas?
A: Taip. Žmogaus pastūmimo jo neliečiant mechanizmas yra gana sudėtingas, tačiau jis niekada nėra mistinis.
Tai yra Proto, Qi ir Taijiquan technikų jautrumo poveikis abiejų praktikuotojų kūno dalims, taip pat jų Taijiquan gebėjimų brandos rezultatas.
Tai reiškia, kad tikrasis žmogaus gebėjimas gali būti dar efektyvesnis ir galingesnis, kai jis naudojamas realioje kovoje.
K: Ar be Taijiquan formos Tui Shou taip pat yra Qigong forma?
A: Tui Shou taip pat turėtų būti praktikuojamas pagal Qigong principus.
K: Ar ginklų formos yra būtinos Taijiquan tobulėjimui? Kokius konkrečius įgūdžius ar energiją lavina darbas su ginklais?
A: Ginklai naudojami kaip rankų pratęsimas. Ginklų treniruotės taip pat naudingos lavinant kovą plikomis rankomis.
K: Per savo 87 gyvenimo metus, ko svarbiausio išmokote praktikuodamas Taijiquan?
A: Norėčiau atsakyti į jūsų klausimą pacituodamas klasikų posakį:
„Paklauskite, koks yra galutinis tikslas: tai ilgaamžiškumas su amžinuoju pavasariu (dvasiniu nemirtingumu).“