Gimiau Honkonge XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje – laikotarpiu, kai Kiniją krėtė politiniai neramumai, o visą regioną gaubė nežinomybė. Įvykiams vystantis kitapus sienos, daugelis žymiausių Kinijos Kung Fu meistrų pasitraukė į Honkongą. Atsinešę su savimi ištisų kartų kovos menų žinias, jie visame mieste steigė mokyklas, siekdami išsaugoti savo meną ir tradicijas. Beveik per vieną naktį Honkongas tapo gyvu Kinijos kovos menų muziejumi, ir man pasisekė augti būtent šiame nepaprastame aukso amžiuje.
Mano kartos berniukams Kung Fu buvo kur kas daugiau nei hobis – tai buvo gyvenimo būdas. Atrodė, kad kone kas antras moksleivis praktikavo vieną ar kitą kovos menų stilių. Būdamas dvylikos metų tėvo buvau supažindintas su Hung Kuen stiliumi pas legendinį Sifu Chan Hon Chung. Tai, kas prasidėjo kaip vaikystės užsiėmimas, netrukus tapo viso mano gyvenimo aistra. Bėgant metams gilinausi į daugelį kovos menų, tarp jų – karate, Muay Thai ir Liu He Ba Fa, nuolat ieškodamas gilesnio supratimo ir aukštesnio meistriškumo.
Tuomet vieną šaltą kinų Naujųjų metų naktį likimas įsikišo.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje Honkongas sutemus galėjo būti pavojinga vieta. Po vakaro, praleisto mano merginos šeimos Naujųjų metų šventėje, apie antrą valandą nakties išėjau kartu su vienu iš jos jaunesniojo brolio draugų. Gatvės buvo beveik tuščios, todėl nusprendėme, kad saugiausia bus namo grįžti taksi.
Taksi važiuojant per miegantį miestą, spontaniškai pradėjau pasakoti apie Kung Fu svarbą savigynai. Vairuotojas iš pradžių tyliai klausėsi, o netrukus ėmė uždavinėti apgalvotus klausimus. Jie atskleidė, kad jo žinios buvo gerokai gilesnės, nei būtų galima tikėtis iš paprasto taksi vairuotojo.
Pokalbis tęsėsi dar kelias minutes, kol jis pagaliau atskleidė savo tapatybę.
Mano nuostabai, už vairo sėdėjo ne kas kitas, o Didysis meistras Law Chiu Wing (羅昭榮) – garsusis Snake Crane Wing Chun meistras.
Tikimybė buvo beveik neįsivaizduojama. Iš tūkstančių tą naktį Honkongo gatvėmis važinėjusių taksi aš įsėdau būtent į tą, kurį vairavo legendinis kovos menų meistras. Tai, kas atrodė kaip paprasta kelionė taksi, tapo lūžio tašku, visiems laikams pakeitusiu mano kovos menų kelią.
Netrukus oficialiai atlikau bai si (拜師) ceremoniją ir tapau Sifu Law mokiniu.
Dėl gausybės įsipareigojimų Sifu Law mano pradinį mokymą patikėjo savo vyresniajam mokiniui Lee Yuen (李遠), Sifu Lee. Pirmaisiais metais Sifu Lee kantriai mokė mane pagrindų, o Sifu Law prisijungdavo tada, kai tik leisdavo jo laikas. Jis atidžiai stebėdavo kiekvieną mano judesį, taisydavo net menkiausias klaidas ir rūpindavosi, kad menas būtų perduodamas tiksliai bei autentiškai.
Tuo metu į mokyklą pakviečiau tris artimus draugus. Jie taip pat tapo Sifu Lee mokiniais. Kadangi jis mus treniravo diena po dienos, natūraliai pradėjau laikyti jį vienu iš savo Sifu.
Maždaug po metų Sifu Law vėl pradėjo reguliariai mokyti, ir mano treniruotės įžengė į naują etapą.
Per kitus dvejus metus išmokau Cham Kiu, Biu Jee, Medinio žmogaus formą bei sudėtingas technikas, dėl kurių Snake Crane Wing Chun yra tokia išskirtinė ir visapusiška sistema. Mokydamasis pas Sifu Law ir Sifu Lee, kovos menus supratau daug giliau, nei kada nors anksčiau.
Vėliau prasidėjo dar vienas mano gyvenimo etapas.
Išvykau į Kanadą studijuoti. Ten praleidau trejus metus, o baigęs studijas grįžau į Honkongą.
Prieš antrąjį ir paskutinį kartą palikdamas Honkongą, Sifu Law užbaigė svarbų mano mokymosi etapą, perduodamas man Šešių su puse taško karties (Six-and-a-Half Point Pole) ir Dvigubų kalavijų technikas – pažangius ginklus, atstovaujančius vienam aukščiausių Snake Crane Wing Chun sistemos meistriškumo lygių.
Nuo tų dienų praėjo daugiau nei penkiasdešimt metų, tačiau pamokos, kurias gavau iš Sifu Law ir Sifu Lee, iki šiol išliko tokios pat ryškios. Jų mokymas suformavo ne tik mano kovos menų supratimą, bet ir mano charakterį, discipliną bei požiūrį į gyvenimą. Žvelgdamas atgal suprantu, kaip nepaprasta, kad atsitiktinis susitikimas su taksi vairuotoju tapo durimis į vieną svarbiausių santykių mano kovos menų gyvenime.
Net ir šiandien dažnai prisimenu tą šaltą kinų Naujųjų metų naktį ir svarstau, ar tai buvo tik paprastas sutapimas, ar vis dėlto likimas, pasodinęs mane į Didžiojo meistro Law Chiu Wing taksi galinę sėdynę.
黃廣麟 – Wong Kwong Lun
Bio of Sifu Wong Kwong Lun
I was born in Hong Kong in the early 1950s, a time when China was gripped by political turmoil and uncertainty cast a long shadow over the region. As events unfolded across the border, many of China’s most renowned Kung Fu masters sought refuge in Hong Kong. Bringing with them generations of martial knowledge, they established schools throughout the city to preserve their arts and traditions. Almost overnight, Hong Kong became a living museum of Chinese martial arts, and I was fortunate to grow up during this extraordinary golden age.
For young boys of my generation, Kung Fu was far more than a hobby, it was a way of life. It seemed that every other schoolboy was training in one style or another. At the age of twelve, my father introduced me to Hung Kuen under the legendary Sifu Chan Hon Chung. What began as a childhood activity soon became a lifelong passion. Over the years, I immersed myself in a wide range of martial arts, including Karate, Muay Thai, and Liu He Ba Fa, always searching for deeper understanding and greater skill.
Then, one cold night during the Chinese New Year celebrations, fate intervened.
Hong Kong in the late 1960s could be a dangerous place after dark. After spending the evening at my girlfriend’s family gathering, I left the celebration at around two o’clock in the morning with one of her younger brother’s friends. The streets were almost deserted, so we decided it would be wiser to take a taxi home.
As the taxi made its way through the sleeping city, I found myself giving an impromptu lecture on the importance of learning Kung Fu for self-defence. The driver listened quietly at first, then began asking thoughtful questions, questions that revealed a depth of knowledge far beyond that of an ordinary taxi driver.
The conversation continued for several minutes before he finally revealed his identity.
To my astonishment, the man behind the wheel was none other than Grand Master 羅昭榮 -Law Chiu Wing the renowned master of Snake Crane Wing Chun.
The odds were almost unimaginable. Among thousands of taxis travelling through Hong Kong that night, I had stepped into the one driven by a legendary martial artist. What seemed like a simple taxi ride became the turning point that changed the course of my martial arts journey forever.
Not long afterward, I formally bai si (拜師) and became Sifu Law’s disciple.
Because of his many commitments, Sifu Law entrusted my early training to his senior student, 李遠 – Lee Yuen, Sifu Lee. During my first year, Sifu Lee patiently guided me through the fundamentals while Sifu Law visited whenever his schedule allowed. He would carefully observe every movement, correct even the smallest mistakes, and ensure that the art was being transmitted with precision and integrity.
During that time, I introduced three close friends to the school. They also became Sifu Lee’s students, and because he trained us day after day, I naturally came to regard him as one of my own Sifus as well.
About a year later, Sifu Law resumed teaching more regularly, and my training entered a new phase. Over the next two years, I learned Cham Kiu, Biu Jee, the Wooden Dummy form, and the sophisticated techniques that made Snake Crane Wing Chun such a unique and complete system. Under the combined guidance of Sifu Law and Sifu Lee, my understanding of martial arts deepened beyond anything I had previously experienced.
Eventually, another chapter of my life began.
I travelled to Canada to pursue my education, spending three years overseas before returning to Hong Kong after graduation.
Before I left Hong Kong for the second and final time, Sifu Law completed an important stage of my training by teaching me the Six-and-a-Half Point Pole and the Double Swords, advanced weapons that represent some of the highest levels of the Snake Crane Wing Chun
More than fifty years have passed since those days, yet the lessons I received from Sifu Law and Sifu Lee remain as vivid as ever. Their teachings shaped not only my understanding of martial arts but also my character, discipline, and outlook on life. Looking back, it is remarkable that one chance encounter with a taxi driver became the doorway to one of the most important relationships of my martial arts journey.
Even today, I often think about that cold Chinese New Year night and wonder whether it was simply coincidence, or destiny, that placed me in the back seat of Grand Master Law Chiu Wing’s taxi.
黃廣麟 – Wong Kwong Lun